Šventosios Šeimos seserys

Šventosios Šeimos seserų vienuolijos Įkūrėja Elžbieta Bendoravičiūtė gimė 1906 m. kovo 14 d. Gustaičių kaime (Marijampolės apskritis).  Palaikoma bendraminčių Elžbieta parašė įstatus ir 1931 metais kovo 11 d. įsteigė Lietuvaičių Katalikių Bendriją „Sesutės“. Bendrija gyveno pagal šv. Pranciškaus III-jo ordino regulą. Tikslas buvo pagelbėti vargo žmonėms jų skurde globa, švietimu, šelpimu ir pan. Nauja bendrija greitai sulaukė atgarsio. Atsirado nemažai norinčių stoti į naują bendruomenę. Geradariai seserims padovanojo žemės sklypą Alyvų g., kuriame 1932 metais pradėtas statyti bendrijos bei Amatų mokyklos pastatas. 1935 metais jame apsigyveno seserys, atidaryta siuvykla. 1936 m. Elžbietos vadovaujamos bendrijos pavadinimas pakeičiamas į Lietuvaičių Sesučių Draugiją. Nuo pat įsteigimo pradžios Elžbieta Bendoravičiūtė troško, kad bendrija išaugtų į vienuoliją ir pradėjo rašyti įstatus būsimai vienuolinei bendruomenei. Deja, 1937 m. gegužės 17 d. Elžbieta., būdama 31 metų, mirė. Seserys neišsisklaidė, bet tęsė pradėtą misiją – tų pačių metų rudenį atidarė Amatų mokyklą. Sovietų okupacijos metais seserų namas buvo atimtas, tačiau seserys toliau vykdė savo misiją, stengėsi gyventi mažose bendruomenėse, apaštalavo malda ir veikla. Dievo malonei veikiant 1947 m. Lietuvaičių Sesučių Draugija tapo Šventosios Šeimos seserų vienuolija.

Šventosios Šeimos seserų charizma – paprastumas ir šeimyniškumas. Misija – kurti šeimos aplinką.